Urbanistinė koncepcija ir kvartalo planavimas
Šis projektas – tai alternatyva tipiniam priemiesčio kvartalui, kuriame dominuoja izoliuoti sklypai ir fragmentuota erdvė. Projektuodami siekėme sukurti struktūrą, kuri skatintų bendruomeniškumą, išlaikant privatumo balansą ir priemiesčiui būdingą mastelį. Kvartalas formuojamas kaip vientisa sistema, kurioje viešos, pusiau privačios ir privačios erdvės veikia kartu. Toks yra Šiltos šiaurės požiūris į darnią kaimynystę.
Projektuodami šį kvartalą Klaipėdos raj., siekėme ne tik suplanuoti gyvenamųjų namų išdėstymą, bet sukurti aiškią, tvarią ir ilgalaikę vertę generuojančią urbanistinę struktūrą. Projektas tapo galimybe pergalvoti tradicinį priemiesčio modelį ir pasiūlyti alternatyvą, paremtą skandinavišku požiūriu į kaimynystę.
Autoriai: Guoda Bardauskaitė, Reda Petravičiūtė
Detalės
Bendrasis plotas
9 ha
Projekto tipas
priešprojektiniai pasiūlymai
Sklypų dydžiai
4 a – 14,5 a
Sklypų dydžiai
4 a – 14,5 a
Viešos / žalios zonos
~20–25 %
Vieta
Klaipėdos raj.
Data
2021
Aukštingumas
1-3 aukštai
Privatūs sklypai
~50-55 %
Pusiau privačios erdvės
~15–20 %
”Tradiciniame kvartale vyrauja izoliuoti sklypai – čia kuriama struktūra, jungianti žmones.
Urbanistinė idėja
Mums įprasto tipinio priemiesčio problema yra vienoda pasatų tipologija, dideli, bet izoliuoti sklypai, bendrų erdvių trūkumas bei socialinės struktūros nebuvimas.
Šio kvartalo koncepcija remiasi principu – išlaikyti priemiesčiui būdingą mastelį, tačiau kurti naują estetinę ir funkcinę kokybę .
Vietoje įprasto sklypų skaidymo į vienodus, izoliuotus vienetus, projektuojama: įvairi užstatymo tipologija, kompaktiškesni sklypai, aiški viešų, pusiau privačių ir privačių erdvių hierarchija.
Tokiu būdu kvartalas formuojamas kaip vientisa sistema, o ne pavienių objektų rinkinys.
”Projektuodami kvartalus siekiame kurti ne pavienių sklypų rinkinį, o vientisą gyvenamąją struktūrą – kompaktiškesni sklypai čia derinami su kokybiškomis bendromis erdvėmis, aiškia viešų, pusiau privačių ir privačių zonų hierarchija bei skirtingų tipologijų įvairove. Vidinėse erdvėse prioritetą teikiame pėstiesiems, o visą planavimą grindžiame realiais bendruomenės gyvenimo scenarijais.
Erdvinė struktūra
Projektuojant teritoriją ypatingas dėmesys skirtas erdvių sluoksniavimui ir jų tarpusavio ryšiui. Kvartale formuojamos centrinės bendruomeninės erdvės, vidiniai kiemai ir pusiau privačios zonos ir individualūs sklypai su aiškiomis ribomis.
Viešosios ir pusiau privačios erdvės integruojamos kaip struktūrinis elementas, o ne papildomas komponentas. Jose numatytos skirtingos veiklos: nuo vaikų žaidimų aikštelių ir bendruomenės sodų iki poilsio ir sporto zonų.
Kvartalo centrinės erdvės tampa kasdienio gyvenimo dalimi – vaikai žaidžia matomi iš namų, kaimynai susitinka bendrose zonose, o judėjimas vyksta ne tik gatvėmis, bet ir per bendruomenės erdves.
Vienas esminių projekto tikslų – sukurti aiškų santykį tarp individualios ir bendros erdvės.
Privatumas čia formuojamas ne per atsiribojimą, o per nuoseklų perėjimą nuo viešos erdvės per pusiau privačią, iki individualaus kiemo.
Toks modelis leidžia išlaikyti gyvenimo kokybę ir kartu stiprinti kaimynystės ryšius.
”Kvartalo struktūra kuriama per aiškų erdvių sluoksniavimą – nuo viešų bendruomenės erdvių iki individualių kiemų. Centrinės zonos tampa socialiniais traukos taškais, o pusiau privačios erdvės užtikrina natūralų perėjimą tarp bendruomenės ir individualaus gyvenimo.
Funkcinis sprendimas
Kvartalas planuojamas kaip funkciniu požiūriu lanksti sistema, gebanti prisitaikyti prie skirtingų gyventojų poreikių. Joje numatyta skirtingų tipų gyvenamoji architektūra (vienbučiai, sublokuoti, mišrūs sprendiniai), aiški judėjimo struktūra su prioritetu pėstiesiems, bendro naudojimo teritorijos ir infrastruktūra, galimybė integruoti papildomas funkcijas (komerciją, bendruomenines erdves).
Kvartalo centrinės erdvės tampa kasdienio gyvenimo dalimi – vaikai žaidžia matomi iš namų, kaimynai susitinka bendrose zonose, o judėjimas vyksta per vidines erdves, o ne tik gatves.
Tai leidžia kurti ne tik gyvenamąją teritoriją, bet pilnavertį gyvenimo audinį.
”Toks kvartalo planavimo modelis sukuria realią pridėtinę vertę – stiprina bendruomenę, užtikrina saugesnę aplinką vaikams ir leidžia efektyviau panaudoti teritoriją. Ilgalaikėje perspektyvoje tai reiškia mažesnius infrastruktūros kaštus ir didesnę nekilnojamojo turto vertę.
Architektūrinė išraiška
Kvartalo architektūra paremta formų ir medžiagų įvairove, kuri kuria identitetą ir išvengia monotonijos.
Naudojami sprendiniai:
-
- skirtingi tūriniai tipai,
- natūralių medžiagų (medžio, klinkerio) dermė,
- aiški, santūri estetinė kalba.
Architektūra čia veikia kaip vientisos urbanistinės struktūros dalis, o ne atskiras objektas.
Vidinio kiemo schema
Schema vaizduoja vidinio kvartalo kiemo struktūrą, kurioje aplink centrinę pėsčiųjų ašį formuojamos dvi pagrindinės funkcinės zonos – vaikų žaidimų ir poilsio (griliaus). Kairėje pusėje numatyta aktyvi erdvė su žaidimų įrenginiais, smėlio danga, suolais ir želdiniais, kuri užtikrina saugią ir stebimą aplinką šeimoms, o dešinėje – ramesnė bendruomeninė zona su griliumi, stogine, kiemo baldais ir želdiniais, skirta socialiniam bendravimui ir poilsiui.
Šias zonas jungia ir kartu subtiliai atskiria takai bei želdinių juostos, leidžiančios išlaikyti aiškią funkcijų struktūrą be griežtų ribų. Visa erdvė veikia kaip pusiau privati kvartalo bendruomenės zona, kurioje subalansuojamos skirtingos veiklos, o želdiniai, dangos ir mažoji architektūra tampa ne tik estetiniais, bet ir erdvę formuojančiais elementais, kuriančiais kasdienio gyvenimo scenarijus.
